- meiliakalbis
- meiliakal̃bis, -ė smob. (2) 1. kas meilios kalbos: Nueik gi tu, broliukėliau mano, meiliakalbėliau mano, į žaliąją girelę LTR(Šmn). Sesutyte tu mano gi, meiliakalbyte gi tu mano LTR(Šmn). 2. NdŽ meilikautojas, pataikūnas: Nepatiko Veronikai veidmainiškai saldi jo veido išraiška ir meiliakalbio tonas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.